krušti

1 krùšti, -a (-ia, kruñša), -o (-ė) 1. tr. R182, MŽ242, N, K, NdŽ, Ak, Ukm grūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Krušia miežius, bus kruopų Ldk. Krùškite krušinį, grucę, grūdus malti putrai J. Nekruštų miežių prastos kruopos Užp. Kviečiai reikia krùšti, tai gerai suvirs ir bus minkšti Žl. Jų blynai visai neskanūs, turbūt nekruštų miežių Ob. Ragaišio turbūt jau užsinorėjot, kad miežius krùšat Srv.

kruštinaĩ adv.: Kruštinaĩ sukrušė kruštienę Grž. | refl. tr.: Čia pat krùšos miežius kruopoms, grucei ir avižas šustiniams Vaižg.

2. tr. grūsti, trinti, smulkinti: Krùša košę Pln. Lig nepradėjus krùšti arba smulkinti, reik obuolius švariai nuplauti Jn. 3. tr. grumdyti (plaunamas daržoves): Ona su grūstuvu krùša burokus Šl. Pirm virimo krùšk (grumdyk žemes su menturiu) bulves kubiliuke J. 4. tr. daužyti, plūkti: Sunkūs kareivių batai plūko kelius, krušo plentus rš. Ledai krùša (suklo[ja]) rugius J. 5. tr. kimšti, murdyti, grūsti: Obulus tik krùša į kešenes, nėko neveiza Šll. Pagrobė skalą ir uždegęs krušo liepsną į baisų reginį LzP. | Vienus smaugė ir šaudė, kitus ing turmą krušo rš. Malūną atrado krušte prikruštą (labai pilną) žmonių rš. 6. tr. prk. įkyriai siūlyti, brukti: Nekrùšk to savo tavoro, ans nėkam netikęs Kv. Krùša piningus į akis, kad atiduočio prekę pigiau Varn. 7. tr. badyti, daužyti, gurinti: Slinkis mietu krušamas Sr. Ožys ožką krùša (su ragais) J. Regimu virbu sau akis kruša Plt. | Dantis, langus krùšti DŽ. | prk.: Jis krušė (kamavo) mane visą gyvenimą Ant. | refl.: Tenai krùšasi (smarkiai šaudosi iš patrankų) Ėr. 8. tr., intr. Vj, Upt valgyti, kimšti; kramtyti, krimsti: Ką tu čia kruši? Lp. Visi susėdo krùšti Mrj. Kad atsisėdot, tai kruškit! Pn. Ar jau nèkruši? Gs. Nekrùšk vienos žuvies be duonos! Ll. Vaikai krùša ir krùša duoną par visą dienelę Pln. Krùša sausą duoną lygiai nei valgęs, nei matęs (labai noriai) Trgn. | Būdo (būdavo), jaunime per Kalėdas pakampiais tik krùša riešutus Vlk. Išalkęs Jonukas kad krùša sausą sūrį net apsiseilėjęs An. Jis kruša saldainius kap voverė riešutus Lš. 9. tr. Grž glėbesčiuoti, grumdyti: Vyrai tik kruša mergas, ir tiek Lnkv. | refl.: Paleistuviai, jum čia kruštis! Vad. 10. refl. siausti, išdykauti: Krùšas, kuliasi tarpu savęs, siaučia Šll. 11. refl. stumdytis, grūstis, lįsti: Ėmė kruštis, važiuoti žmonės Ėr. Vaikai, ko jūs čia krùšatės?! Klvr. Mėnesiena buvo ypač šviesi; ir žuvys tiesiog krušte krušosi į tinklą rš. Kokios daugybės gyvuliukų grūdosi ten ir krušosi! J.Balč. Krùšasi ir laipioja vienas per kitą NdŽ. 12. tr. varyti, vyti: Krùšk bandą į ganyklą ir eik šieno grėbti Kv. \ krušti; apkrušti; atkrušti; įkrušti; iškrušti; nukrušti; pakrušti; persikrušti; prakrušti; prikrušti; sukrušti; užkrušti